Šiandien Seime svarstomas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas. Anot Seimo Žmogaus teisių komiteto nario, parlamentaro Vytauto Bako, tai ypač svarbus įstatymas, kuris leis geriau apsaugoti žmones, pranešančius apie korupciją, piktnaudžiavimą, kitus galimus viešojo intereso pažeidimus. Tuo pačiu bus užtikrinta geresnė pažeidimų prevencija bei pažeidėjų patraukimas atsakomybėn. Tačiau, anot parlamentaro, įstatymas savo paskirtį atliktų dar geriau, jei pranešėjui numatyta teikti teisinė pagalba būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.
„Pranešėjai, kurie susiduria su persekiojimu po pranešimo, negauna tinkamos teisinės pagalbos, kurią valstybė turi užtikrinti įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos direktyvą. Pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje pranešėjams neskiriama jokia teisinė pagalba. Jie priversti organizuotis gynybą savarankiškai, nors dėl jų pranešimų apsaugomas viešasis interesas, išaiškinami korupcijos, piktnaudžiavimo atvejai“, – teigia V. Bakas.
Seimo narys V. Bakas siūlo įstatymą papildyti nauja dalimi, kurioje būtų aiškiai fiksuota, kad pranešėjui nutarus teisinę pagalbą organizuotis savarankiškai, jam iš valstybės lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos.
Kaip numatyta ES direktyvoje, asmenims konkreti teisinė apsauga reikalinga tais atvejais, kai informaciją, kurią praneša, jie sužino vykdydami su savo darbu susijusią veiklą, todėl jiems kyla rizika sulaukti su darbu susijusių atsakomųjų veiksmų, pavyzdžiui, pažeidus konfidencialumo arba lojalumo pareigą. Pagrindinė priežastis, dėl kurios tokiems asmenims reikia suteikti apsaugą, yra jų ekonominis pažeidžiamumas asmens, kuriam jie de facto dirba, atžvilgiu. Jeigu tokio su darbu susijusio galių disbalanso nėra (pavyzdžiui, įprastų skundų arba pašalinių piliečių atveju), apsauga nuo atsakomųjų veiksmų nereikalinga.