Apskrito stalo diskusijoje „Lietuvos darbotvarkė: kaip atsakome į prieš valstybę vykdomą diversiją?“, kurią surengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Bakas, įžvalgomis apie situaciją, susijusią su migrantų antplūdžiu, pasidalino Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška, Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, politologas Antanas Kulakauskas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys, Vilniaus universiteto profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė, žurnalistė Vilma Danauskienė.
Viešoje erdvėje valstybės sieną nelegaliai kertančių užsieniečių situacija apibrėžiama ir kaip migrantų krizė, ir kaip hibridinė ataka, ir kaip diversija – tačiau kas tai išties yra? Koks turėtų būti atsakas? Kaip vertinti migrantus - kaip nukentėjusius ar kaip agresorių bendrininkus? Kokių pasekmių galima sulaukti? Kokia turėtų būti šios problemos sprendimo strategija?
Konferencijos dalyvių nuomone, būtina pirmiausia aiškiai įvardinti situaciją ir priimti neatidėliotinus strateginius sprendimus: vienus, kurie lemia mūsų kariuomenės ir specialiųjų tarnybų darbą, ir kitus, kurie susiję su vidaus ir užsienio bei saugumo politika, tarptautinės teisės mechanizmais.
Kovo 11-osios akto signataras ir buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška akcentavo būtinybę susitarti dėl terminų – ar tai migrantų krizė, ar agresija. Jo nuomone, tai yra agresija ir Lietuvos Respublikos Seimas, susirinkęs į neeilinę sesiją, turėtų dėl to apsispręsti. Jei tai būtų įvardyta Seime, aukščiausiu politiniu lygmeniu, iš to sektų daug pasekmių. Tuomet turėtume galimybę atskirti tuos migrantus, kurie su pasais ir galime juos identifikuoti, nuo tų, kurie be pasų ir galimai gali dalyvauti agresijoje.
„Mes negalime apsaugoti sienos ta prasme, kad negalime prie sienos užsieniečio atstumti, nes tas žmogus, kuris atstūmė bus teisiamas pagal tarptautinę teisę“, – pabrėžė A. Januška. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad fizinis barjeras būtų viena iš priemonių. „Per tiek metų atradome, kad nėra, neturime sienos, vietoje pirštais rodymo reikėtų bent pasinaudoti proga ir per metus ar du pastatyti. Jei tai agresija, tai ne tik apsaugos, bet ir valstybės gynimo siena“, – įsitikinęs A. Januška.
Jei vadinsime tai agresija, karu, jei sieną ima saugoti kariuomenė, o ne sienos apsaugos pareigūnai, galėtų keistis ir statusas, kaip mes traktuojame migrantus. Vis tiek juos reikės traktuoti iš Europos humanitarinės pozicijos, bet negalime tos situacijos vadinti tik „migrantų krize“. Juk nėra taip, kaip teigia A. Lukašenka, kad, neva, saugojau sieną, o dabar nebesaugau. A. Januška pastebėjo, kad per savaitę sąvokų vartojimo prasme ir valstybės vadovai jau tik migracijos problema to nebevadina. Tačiau konferencijoje jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad net Ukrainos atveju ES labai sunkiai formuluoja, jog tai Rusijos agresija, stengiamasi pasakyti aptakiau.
A. Januška taip pat priminė, kad netolimoje ateityje planuojamos „Zapad“ pratybos, rugsėjį – Rusijos Dūmos rinkimai ir šis kontekstas neturi būti išleidžiamas iš akių.
Advokatė Liudvika Meškauskaitė išskyrė politinį ir teisinį problemos aspektus. Dėl politinio sprendimo pritardama A. Januškai, dėl teisinio L. Meškauskaitė atkreipė dėmesį į būtinybę Teisingumo ministerijai rengti pataisų paketą, kaip užtikrinant žmonių teises optimizuoti teisines procedūras dėl migrantų prašymų nagrinėjimo. Visą laiką, kol nagrinėjami prašymai dėl prieglobsčio, nesvarbu kokių kėslų turintys migrantai lieka pas mus. Tai ilgas laiko tarpas. Teisinė pagalba, griežta specializacija ir procedūrų optimizavimas padėtų operatyviau spręsti, ar galime suteikti prieglobstį, ar žmogus išsiunčiamas iš mūsų šalies, deportuojamas. Teisininkės nuomone, ši situacija - tai atsakas į aktyvistinę Lietuvos poziciją ir neturime bijoti to pasakyti. Europos Sąjunga turi įsitraukti į problemos sprendimą.
Istorikas, politologas Antanas Kulakauskas taip pat pritarė, kad be Baltarusijos režimo pastangų tokia situacija nebūtų susidariusi. Lietuva yra ES ir NATO narė, sankcijas Baltarusijai yra paskelbusi visa ES, o kiekviena šalis už tas sankcijas tarsi atsako pati. Vadinamųjų pabėgėlių srautų problema, jo nuomone, taip pat turi būti sprendžiami solidariai.
Kai prieš savaitę Lazdijų savivaldybė neturėjo išteklių priimti ir būtiniausiomis priemonėmis aprūpinti nelegalių migrantų, į Lazdijus vyko ir situaciją aprašė žurnalistė Vilma Danauskienė, kuri šios konferencijos dalyviams nepagailėjo aštresnių klausimų. Mačiusi, kaip sudėtinga savivaldybei buvo suorganizuoti migrantų priėmimą, kaip sunerimusi visuomenė, V. Danauskienė atkreipė dėmesį, kad regionuose trūksta ne tik lėšų, tačiau ir informacijos. Žurnalistę šokiravo Ekstremalios situacijos operacijų vadovės, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės šiandien savivaldybės išsiųstas įsakymas, kad savivaldybių administracijų direktoriai privalo užtikrinti nelegaliai sieną kirtusių užsieniečių apgyvendinimą, sveikatos priežiūrą, maitinimą, ištyrimą nuo COVID-19 ir kita. „Iki šiol savivaldybės tai darė gera valia, dabar gavo įsakymą, kur jos privalomai įpareigotos“, - tokiu atsakomybės pasiskirstymu nustebimo neslėpė V. Danauskienė.
Kultūros istorikas, visuomenininkas Darius Kuolys juokavo, kad gal čia ir yra išeitis? Gal administracijos direktoriai galėtų pasidalinti ir net atskiras sienos atkarpas saugoti? D. Kuolį labiausiai trikdo valdžios grandžių sumišimas. Sunku suprasti ir tai, kodėl Lietuvos slaptosios tarnybos nepateikia viešų argumentų, kad būtų galima aiškiai įvardinti, jog tai, kas vyksta, yra agresija. Jei Seimas susirinks ir paskelbs agresiją be argumentų – ar galime tarptautinėje arenoje išlaikyti solidumą? „Švenčiame Liepos 6-ąją, aptariame, kas pakviestas, kas nepakviestas, tačiau kur žiniasklaidos klausimai Prezidentui, Premjerei, kitiems atsakingiems pareigūnams“, - ir žiniasklaidos aktyvesnio vaidmens pasigedo D. Kuolys. Jo teigimu, matome įvairiapusį sutrikimą, transliuojami įvairiausi diskursai, neįsivardijame, kokioje būklėje esame. Neturime prognozių. Neturime scenarijų, kaip elgiamės vienu ar kitu atveju. Nekviečiama Valstybės gynimo taryba. „Nematome Lietuvos valstybės komandos krizės akivaizdoje“, - konstatavo D. Kuolys.
Seimo narys Vytautas Bakas taip pat pritarė, kad nėra valstybės pozicijos, blaškomasi ir neįvardijama arba skirtingai įvardijama, su kuo susidūrėme. Kai neįvardijame patys, tai neįvardijama ir užsienio žiniasklaidoje, kur ši situacija pristatoma tik kaip Lietuvos problema. Nors tai nėra Lietuvos problema, saugoma ne tik Lietuvos, tačiau ir NATO išorinė siena.
O su realybe susiduria savivalda. Jai tenka pagrindinė našta ir tai neteisinga. Savivaldybės bando dorotis profesionaliai ir nuoširdžiai, tačiau tai nėra nei jų jėgoms, nei jų kompetencijoje. V. Bako įsitikinimu, Seimas turėtų paraginti Vyriausybę imtis didesnės atsakomybės ir atlaisvinti savivaldą nuo šios nacionalinio lygio naštos. „Jei tai agresija – pabėgėlių srautai gali būti pirmoji iš agresijos fazių. Gali būti infiltruotų asmenų, kurie gali kelti saugumo, viešosios tvarkos problemų. Alytaus, Lazdijų gyventojai jau dabar nesijaučia saugiai, patirtis kitose šalyse, kurios sprendė migrantų problemas, rodo, kad nepageidaujamas poveikis kriminogeninei, saugumo situacijai yra realus. Todėl ypatingai svarbu, kad lyderystės imtųsi valstybės vadovai ir institucijos, kad problema būtų sprendžiama centralizuotai, kad nebūtų numesta savivaldybėms“, - teigia politikas.
V. Bako nuomone, turime įkurdinti nelegaliai sieną kirtusius asmenis vienoje vietoje, kur užtikrinamos ir gyvenimo sąlygos, ir jų bei visuomenės saugumas. „Dėl to dar kartą kreipsiuosi į Vyriausybę. Tai ne savivaldybių lygio problema, tai valstybės lygio ekstremali situacija ir aukščiausiu lygiu būtų prisiimama atsakomybė - įsitikinęs Seimo NSGK narys.
Visa diskusijos medžiaga prieinama internete: https://www.youtube.com/watch?v=Vf8OkFzFw9Q
Rytoj rengiamas išvažiuojamasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis. Numatomas komiteto narių vizitas Alytuje, susitikimai su pareigūnais, miesto bei krašto vadovais.