Rugpjūčio 6 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) bus svarstoma dėl pasiūlymų migrantų krizės valdymui. Parlamentaro, buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Vytauto Bako teigimu, svarbu teikti valstybės paramą migrantų krizę padedantiems valdyti pareigūnams ir savivaldybėms. Būtina nedelsiant užtikrinti pasienyje dirbančių pareigūnų ir darbuotojų saugumą – perkelti migrantus iš perpildytų užkardų ir leisti pasieniečiams atlikti jų tiesioginį darbą, užtikrinti užkrečiamųjų ligų kontrolę užkardose ir pasienio ruože, taip pat labai svarbu sistemingai motyvuoti ir skatinti savivaldybes, teikiančias pagalbą valdant migrantų krizę.
Fizinio barjero statybos užtruks ne vienerius metus, o pasieniečiai ir savivaldybės, kurie tiesiogiai susiduria su migrantų krize, paramą ir pagalbą iš Vyriausybės turi gauti čia ir dabar.
Vyriausybės atstovai turi sėsti prie apskrito stalo su migracijos krizę padedančiais atremti Lietuvos miestų/regionų vadovais ir pasiūlyti būtiną pagalbą ir paramą. V. Bako teigimu, savivaldybėms, kurios prisideda prie neteisėtų migrantų Lietuvos Respublikos teritorijoje apgyvendinimo, maitinimo, apsaugos ir kitų priemonių, turėtų būti skirtos lėšos pagal kiekvienos savivaldybės pateiktą poreikių planą. Tad pirmuoju siūlymu V. Bakas ragina Seimo NSGK įpareigoti Vyriausybę ir Finansų ministeriją nedelsiant peržiūrėti valstybės rezervą, numatant tam lėšas. Siūloma, kad lėšų poreikį tam tikram laikotarpiui neteisėtus migrantus apgyvendinusių savivaldybių administracijos turėtų pateikti iki rugpjūčio 16 d., o lėšų poreikio finansavimo (kompensavimo) planą Vyriausybė turėtų patvirtinti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 30 d.
Kaip papildomą paramą savivaldybėms siūloma numatyti, kad prie migrantų krizės sprendimo prisidedančių savivaldybių pateikti investiciniai, kultūriniai, bendruomenių ir kiti projektai, kuriems prašoma Vyriausybės ir/ar struktūrinių fondų finansavimo, būtų laikomi prioritetiniais projektais ir jiems finansavimas būtų skiriamas pirmenybine tvarka.
Kita didelė problema yra ta, kad šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) užkardose laikinai apgyvendinti migrantai. Užkardos perpildytos, migrantai gyvena administracinėse užkardų patalpose kartu su čia dirbančiais ir gyvenančiais VSAT pareigūnais. Daug imigrantų serga COVID-19, užkardose nėra galimybių užtikrinti užkrečiamų ligų kontrolę, ir tai kelia grėsmę pareigūnams, darbuotojams ir vietos gyventojams. Pareigūnai atlieka jiems nebūdingas funkcijas – teikia apsaugos, socialines, medicinines ir kitas paslaugas, kurios niekaip nesusijusios su valstybės sienos apsauga. VSAT pareigūnai neturi nei reikiamų išteklių, nei gebėjimų teikti migrantams medicininę, socialinę ir kitokią pagalbą.
„Ypač pavojinga tai, kad užkardose nėra galimybių valdyti COVID-19 pandemijos plitimo rizikas, užkrečiamųjų ligų kontrolę, užtikrinti izoliaciją tų asmenų, kurie suserga koronavirusu (COVID-19) ir kitomis užkrečiamomis ligomis. Atsiranda didelė ligų užsikrėtimo rizika tiek tarp nelegalių migrantų, tiek tarp pasienio pareigūnų“, – rimtą grėsmę įžvelgia Seimo narys V. Bakas.
Todėl parlamentaras siūlo NSGK įpareigoti Vyriausybę nedelsiant imtis priemonių, kad migrantai kuo skubiau būtų perkelti iš užkardų į tam pritaikytas apgyvendinimo vietas, užtikrinta užkrečiamųjų ligų kontrolė, o pasienio pareigūnai būtų atlaisvinti nuo funkcijų, nesusijusių su valstybės sienos apsauga.
Trečiasis Seimo nario siūlymas teikiamas dėl teisingo atlyginimo VSAT ir kitiems pareigūnams, darbuotojams ir kariams už darbą riziką sveikatai keliančiomis sąlygomis bei žymiai padidėjus darbo krūviui. Šiuo metu VSAT pareigūnams, dirbantiems pasienio ruožuose, mokama 20 procentų priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tačiau, pasak pasienio pareigūnų, iki šios priemokos mokėjimo jiems buvo skiriama tokio pat dydžio priemoka, susijusi su pareigūnų darbu pandemijos COVID-19 sąlygomis. Taigi pakeistas tik priemokų pagrindas, pavadinimas, bet dydis nepakito, nors COVID-19 pandemijos rizika išlieka ir ypač padidėjo išaugus nelegalios migracijos mastams. Pasienio pareigūnai kasdien susiduria su tiesiogine rizika užsikrėsti pavojinga liga. Tokie išmokų pavadinimų keitimai nemaloniai stebina ir demotyvuoja pareigūnus. Siūloma Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įpareigoti Vyriausybę ir pavaldžias įstaigas įvertinti rizikos veiksnius, su kuriais susiduria pareigūnai dėl migrantų krizės, taip pat įvertinti išaugusius darbo krūvius ir užtikrinti, kad VSAT ir kitiems pareigūnams, darbuotojams bei kariams būtu teisingai atlyginta už darbą riziką sveikatai keliančiomis sąlygomis bei žymiai padidėjus darbo krūviui.
Ketvirtas V. Bako pasiūlymas NSGK susijęs su tinkamu jau padarytų sprendimų vykdymu. Prieš keletą dienų vidaus reikalų ministrė, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė Agnė Bilotaitė priėmė sprendimą leisti pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes. Pasak pareigūnų, kurie vykdo šį įsakymą, nėra aišku, kaip šį sprendimą įgyvendinti, ypač, kaip apgręžti migrantus esant netipinėms situacijoms, pvz., kai eina didelės žmonių grupės, vaikai. Seimo narys V. Bakas, kaip vieną iš problemos sprendimo būdų, siūlo organizuoti apskrito stalo pratybas, simuliacijas, sukviečiant pasienio ir kitų tarnybų pareigūnus, jų atstovus, tarptautinės žmogaus teisių bei teisės ekspertus, patirties dirbant su nelegalia migracija užsienyje turinčius pareigūnus, FRONTEX, kariuomenės atstovus ir parengti aiškias bei teisiškai pagrįstas rekomendacijas pasienio ir kitų tarnybų pareigūnams, dalyvaujantiems stabdant nelegalios migracijos srautus.
V. Bako rašte NSGK pažymima ir tai, kad būtina spartinti nelegalių migrantų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, į Migracijos departamentą priimant papildomus darbuotojus ir specialistus (pvz., vertėjus).