Dėl beprasmių žmonių mirčių, kurių, kaip teigiama, buvo galima išvengti, nuolatinių gyventojų skundų dėl galimai nekokybiškų VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų bei apsunkintų paslaugų prieinamumo Seimo narys Vytautas Bakas raštu kreipėsi į šios ligoninės steigėjus. Laiške Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, Alytaus miesto tarybos nariams, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriui Seimo narys ragina užtikrinti ligoninės funkcionavimą bei tinkamą ir kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą Alytaus regiono gyventojams. Taip pat – atlikti atvejo analizes įvykių, pasibaigusių asmenų mirtimis, ir imtis aktyvių veiksmų situacijai keisti.
Pastaruoju metu Alytuje buvo minimas ne vienas skaudus atvejis, kuomet pacientai miršta nesulaukę tinkamos pagalbos, Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų tyrimų duomenimis Alytaus apskritis yra tarp pirmaujančių pagal taip vadinamą perteklinio žmonių mirtingumo atvejų skaičių Lietuvoje.
Visiškai neseniai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad Alytaus miesto gyventojui J. R. Ligoninės Priėmimo–skubiosios pagalbos gydytojas, nustatęs diagnozę, t. y. pneumoniją (nepatikslinta), ignoravo pneumonijai nebūdingus simptomus, netyrė jų susidarymo priežasčių, neskyrė tyrimų. Pasak Teisėjų kolegijos, nepaskyrę KT ir neurologo apžiūros, gydytojai nesilaikė poskyryje nurodyto diagnostikos algoritmo.
Teisėjų kolegija, apibendrindama konstatavo, kad Ligoninės gydytojai nepakankamai rūpestingai surinko duomenis apie J. R. ligos anamnezę, neįvertino galvos skausmo priežasties, neįtarė galvos smegenų traumos ir (ar) intracerebrinės hematomos, diagnozės patikslinimui laiku nepaskyrė KT tyrimo, nors turėjo ir (ar) galėjo tą padaryti. Todėl Ligoninės gydytojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad J. R., teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kiek tai buvo susiję su ligos diagnozavimu, KT tyrimo laiku nepaskyrimu, tiek Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje, tiek jį stacionarizavus į Vidaus ligų I-ąjį skyrių, nebuvo užtikrintas maksimalus atidumo, rūpestingumo, apdairumo, atsargumo ir kvalifikuotumo standartas.
Deja, teismo posėdžio metu Ligoninė savo kaltę neigė, įrodinėdama paties J. R. ir (ar) jo artimųjų kaltę, t. y. tai, kad J. R. ir jo sutuoktinė pažeidė pareigą informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie savo sveikatą, kitus pacientui žinomus duomenis, tačiau Teisėjų kolegija nesutiko su šiais argumentais. Ligoninės administracija iki šiol net neatsiprašė velionio J. R. artimųjų už savo klaidas ir jiems sukeltas pasekmes.
Dar vienas skaudus atvejis, pasibaigęs mirtimi, veik prieš metus mirusio alytiškio R. J. Vyriškis buvo pristatytas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę praėjus daugiau nei 1 val. nuo iškvietimo (GMP laukta 40 min po iškvietimo). Deja, nuvykus į Ligoninę ir toliau buvo delsiama teikti reikiamą gydymą.
Liepos 13 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo, kad „ligoninė nesilaikė insulto gydymo rekomendacijų paslaugas teikti maksimaliai greitai, todėl pacientas negavo maksimaliai efektyvių paslaugų.“
Komisija manė, kad teikiant paslaugas maksimaliai greitai ir efektyviai, R. J. turėjo daugiau galimybių geresnei baigčiai, todėl Komisija nusprendė, kad žala (mirtis kaip insulto pasekmė) kilo dėl sveikatos priežiūros paslaugų trūkumo (uždelsimo suteikti tinkamą insulto gydymą) ir galėjo būti išvengiama (paslaugas suteikus maksimaliai greitai, R. J. savalaikiai perkėlus į IGC, tikimybė išgyventi būtų didesnė, nes laikas yra vienas svarbiausių faktorių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas insulto atveju).
Pasak Seimo nario V. Bako, situacijos analizė rodo, kad dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų atsakomybę turėtų prisiimti čia veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai, šiuo atveju miesto savivaldybė ir Sveikatos ministerija: „Alytaus ligoninė, kuri veikia viso Alytaus regiono mastu, turi du steigėjus – ministeriją ir Alytaus miesto savivaldybę. Būtent steigėjai privalo imtis veiksmų, kurie iš esmės pakeistų ligoninės teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Atvejai, kurie pasibaigia pacientų mirtimis ir vėliau jų nagrinėjimas persikelia į teismo sales – nepavieniai, o nuolatiniai. Steigėjai šiuo atveju turi užtikrinti, kad būtų teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, kad žmonės laiku sulauktų pagalbos. Turi būti atlikta situacijos ir konkrečių atvejų analizės, turi būti kuriose būtų išskiriami trūkumai, parengtas ir visuomenei pristatytas veiksmų planas, turi būti formuluojamos konkrečios užduotys ligoninės ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų administracijoms, skiriami būtini ištekliai. Pagaliau turi būti atliekamas nuolatinis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės regione vertinimas.“
Seimo narys dėl pacientų mirčių kreipėsi ir į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydamas įvertinti informaciją, ar teikiant sveikatos priežiūros paslaugas konkrečiais atvejais, kurie pasibaigė pacientų mirtimi, nėra nusikalstamos veikos požymių.